Atsakydama į siūlymą įvesti Latvijoje antrąją valstybinę kalbą Seimo pirmininkė Solvita Abuoltinia penktadienį pabrėžė, kad šalis negali sau leisti nesutarimų etniniu pagrindu ir paragino neleisti provokatoriams įsiūbuoti Latvijos ateities.
Kalbėdama iškilmingame Seimo posėdyje, skirtame Latvijos Respublikos paskelbimo 93-čiosioms metinėms, ji, prisimindama neseniai vykusius parlamento rinkimus po ankstesnio šaukimo Seimo paleidimo, sakė, kad permainų greitumas ne visada reiškia, jog tikslo bus pasiekta greitai.
S.Abuoltinia, pirmininkaujanti Seime jau du šaukimus iš eilės, paklausė, ar iš tikrųjų šio šaukimo Seimas geresnis už ankstesnįjį? Pirmą kartą Latvijos istorijoje Latvijos parlamentas buvo paleistas po referendumo, ir naujos sudėties Seimas buvo išrinktas per neeilinius rinkimus. Parlamento pirmininkės nuomone, geras dalykas šiuo atveju buvo tai, jog Seimo paleidimas parodė, kad kiekvienas Latvijos gyventojas gali turėti įtakos politiniams procesams.
"Nuo politinės scenos nuėjo kelios partijos, praradusios rinkėjų pasitikėjimą. Tačiau man atrodo, kad šiomis dienomis mes aiškiai matome - permainų greitumas ne visada reiškia taip pat ir greitą tikslų pasiekimą. Tačiau liaudies sprendimas paleisti parlamentą buvo iš tikrųjų svarbus demokratijos patyrimas, kurio reikėjo Latvijai", - sakė S.Abuoltinia.
Jos nuomone, neeiliniai parlamento rinkimai ir naujos vyriausybės sudarymas iškėlė dar vieną skausmingą problemą - kalbinės aplinkos ir informacinės erdvės pasidalijimą pagal tautinius požymius, o tai priveda prie mėginimų panaudoti valstybinės kalbos klausimą kaip politinį įrankį ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbių dalykų.
"Mes negalime sau leisti nesutarimų, nes visi žino, kad tos šalys, kurių visuomenė yra susipriešinusi, išgyvena nuosmukį - jų gyventojų gyvenimo sąlygų blogėjimą. Latvija dar tik atsigauna nuo pasaulinės ekonomikos krizės, ir mums reikia dėti daug pastangų, kad bendromis jėgomis ir kuo greičiau įveiktume šią krizę. Drauge mes išsaugosime tai, ką mes turime, ir neleisime provokatoriams įsiūbuoti mūsų, kaip šeimos, patikimumo jausmo ir šalies ateities", - pabrėžė parlamento pirmininkų.
Ji pažymėjo, jog pripažįstant, kad kalba yra svarbi kiekvienos nacionalinės kultūros dalis, reikia gerbti ir puoselėti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę ir jos reikšmę Latvijos valstybingumui ir vieningos tautos stiprinimui.
BNS
2011 lapkričio 18 d.
S.Abuoltinia, pirmininkaujanti Seime jau du šaukimus iš eilės, paklausė, ar iš tikrųjų šio šaukimo Seimas geresnis už ankstesnįjį? Pirmą kartą Latvijos istorijoje Latvijos parlamentas buvo paleistas po referendumo, ir naujos sudėties Seimas buvo išrinktas per neeilinius rinkimus. Parlamento pirmininkės nuomone, geras dalykas šiuo atveju buvo tai, jog Seimo paleidimas parodė, kad kiekvienas Latvijos gyventojas gali turėti įtakos politiniams procesams.
"Nuo politinės scenos nuėjo kelios partijos, praradusios rinkėjų pasitikėjimą. Tačiau man atrodo, kad šiomis dienomis mes aiškiai matome - permainų greitumas ne visada reiškia taip pat ir greitą tikslų pasiekimą. Tačiau liaudies sprendimas paleisti parlamentą buvo iš tikrųjų svarbus demokratijos patyrimas, kurio reikėjo Latvijai", - sakė S.Abuoltinia.
Jos nuomone, neeiliniai parlamento rinkimai ir naujos vyriausybės sudarymas iškėlė dar vieną skausmingą problemą - kalbinės aplinkos ir informacinės erdvės pasidalijimą pagal tautinius požymius, o tai priveda prie mėginimų panaudoti valstybinės kalbos klausimą kaip politinį įrankį ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo svarbių dalykų.
"Mes negalime sau leisti nesutarimų, nes visi žino, kad tos šalys, kurių visuomenė yra susipriešinusi, išgyvena nuosmukį - jų gyventojų gyvenimo sąlygų blogėjimą. Latvija dar tik atsigauna nuo pasaulinės ekonomikos krizės, ir mums reikia dėti daug pastangų, kad bendromis jėgomis ir kuo greičiau įveiktume šią krizę. Drauge mes išsaugosime tai, ką mes turime, ir neleisime provokatoriams įsiūbuoti mūsų, kaip šeimos, patikimumo jausmo ir šalies ateities", - pabrėžė parlamento pirmininkų.
Ji pažymėjo, jog pripažįstant, kad kalba yra svarbi kiekvienos nacionalinės kultūros dalis, reikia gerbti ir puoselėti latvių kalbą kaip vienintelę valstybinę ir jos reikšmę Latvijos valstybingumui ir vieningos tautos stiprinimui.
BNS
2011 lapkričio 18 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/11-0/31/10607
Текущая дата: 24.11.2024