Baltijos šalys ir Suomija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į didėjantį atvykėlių srautą iš rytinių kaimynių, daugiausia Rusijos, kurios piliečiams ateityje gali būti įvestas bevizis režimas.
Šią savaitę kreipimąsi vidaus reikalų eurokomisarei Ceciliai Malmstrom pasirašė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai. Jie ragina ES pirmiau įdiegti pažangias sienų kontrolės sistemas prieš apsisprendžiant dėl bevizio režimo.
"Šio kreipimosi tikslas yra atkreipti eurokomisarės dėmesį į smarkiai didėjantį atvykstančiųjų skaičių per rytines išorines ES sienas. Su tuo susijęs svarstomas paketas dėl vadinamųjų pažangų sienų, kuris numato glaudesnį ES valstybių bendradarbiavimą", - BNS sakė Lietuvos vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Pasak ministro, srautas atvykėlių iš Rytų per Baltijos šalis ir Suomiją kasmet didėja po 20-30 proc., tai lemia ekonominės ir politinės priežastys.
A.Melianas pabrėžė, kad šis klausimas tampa dar aktualesnis vykstant diskusijoms dėl galimybės ateityje įvesti bevizį režimą Rusijos piliečiams. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prieš kelias dienas pareiškė tikįs, kad vizų bus atsisakyta jau 2014 metais.
"Sprendimus priims ES institucijos dėl Šengeno erdvės atvirumo, todėl man būtų nekorektiška įvardyti terminus. Tai susiję ne tik su Lietuvos, bet su visos ES pasirengimu, o ypač su Rusijos pasirengimu suvaldyti žmonių srautą", - kalbėjo A.Melianas.
Bendrame laiške atkreipiamas dėmesys į svarstomas pažangias sienų valdymo priemones, kurie leistų patobulinti keliautojų srautų valdymą ir kontrolę prie sienų.
Viena iš svarstomų priemonių yra vadinamoji atvykimo ir išvykimo sistema, kuri, anot ES dokumentų, leistų tiksliai nustatyti leidžiamo buvimo trukmę ir atliekant pirminį rizikos vertinimą patikrinti asmenų keliavimo istoriją.
Laiške, kurio kopiją gavo BNS, ministrai pabrėžia, kad "atvykimo ir išvyko sistema turi būti paremta biometriniais duomenimis", kad būtų galima užtikrinti vidaus saugumą.
Be to, Baltijos šalys su Suomija ragina užtikrinti, kad sistemos duomenimis galėtų naudotis teisėsaugos institucijos "pasienio nusikaltimų prevencijai, nustatymui ir tyrimui".
"Siekiant, kad būtų susitvarkyta su augančiais keliautojų skaičiais ir sudarytos sąlygos kovoti su nusikaltimais pasienyje, nelegalia imigracija, kontrabanda ir prekyba žmonėmis, ES turėtų užtikrinti, kad jos sistemos būtų sukurtos ir išplėtotos prieš įvedant bevizį režimą didelėms kaimyninėms šalims", - teigia ministrai.
"Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva nori išlaikyti laisvą keliavimą Šengeno erdvėje. Vis dėlto jaučiame, kad nesant tinkamų instrumentų Šengeno patikimumui kyla pavojus", - nurodoma laiške.
2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, Lietuvos sieną kertančių Rusijos piliečių skaičius išaugo 60 procentų, be to, penktadaliu padaugėjo nelegalių imigrantų, likusių šalyje pasibaigus vizų laikui.
BNS
2012 m. liepos 29 d.
"Šio kreipimosi tikslas yra atkreipti eurokomisarės dėmesį į smarkiai didėjantį atvykstančiųjų skaičių per rytines išorines ES sienas. Su tuo susijęs svarstomas paketas dėl vadinamųjų pažangų sienų, kuris numato glaudesnį ES valstybių bendradarbiavimą", - BNS sakė Lietuvos vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Pasak ministro, srautas atvykėlių iš Rytų per Baltijos šalis ir Suomiją kasmet didėja po 20-30 proc., tai lemia ekonominės ir politinės priežastys.
A.Melianas pabrėžė, kad šis klausimas tampa dar aktualesnis vykstant diskusijoms dėl galimybės ateityje įvesti bevizį režimą Rusijos piliečiams. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas prieš kelias dienas pareiškė tikįs, kad vizų bus atsisakyta jau 2014 metais.
"Sprendimus priims ES institucijos dėl Šengeno erdvės atvirumo, todėl man būtų nekorektiška įvardyti terminus. Tai susiję ne tik su Lietuvos, bet su visos ES pasirengimu, o ypač su Rusijos pasirengimu suvaldyti žmonių srautą", - kalbėjo A.Melianas.
Bendrame laiške atkreipiamas dėmesys į svarstomas pažangias sienų valdymo priemones, kurie leistų patobulinti keliautojų srautų valdymą ir kontrolę prie sienų.
Viena iš svarstomų priemonių yra vadinamoji atvykimo ir išvykimo sistema, kuri, anot ES dokumentų, leistų tiksliai nustatyti leidžiamo buvimo trukmę ir atliekant pirminį rizikos vertinimą patikrinti asmenų keliavimo istoriją.
Laiške, kurio kopiją gavo BNS, ministrai pabrėžia, kad "atvykimo ir išvyko sistema turi būti paremta biometriniais duomenimis", kad būtų galima užtikrinti vidaus saugumą.
Be to, Baltijos šalys su Suomija ragina užtikrinti, kad sistemos duomenimis galėtų naudotis teisėsaugos institucijos "pasienio nusikaltimų prevencijai, nustatymui ir tyrimui".
"Siekiant, kad būtų susitvarkyta su augančiais keliautojų skaičiais ir sudarytos sąlygos kovoti su nusikaltimais pasienyje, nelegalia imigracija, kontrabanda ir prekyba žmonėmis, ES turėtų užtikrinti, kad jos sistemos būtų sukurtos ir išplėtotos prieš įvedant bevizį režimą didelėms kaimyninėms šalims", - teigia ministrai.
"Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva nori išlaikyti laisvą keliavimą Šengeno erdvėje. Vis dėlto jaučiame, kad nesant tinkamų instrumentų Šengeno patikimumui kyla pavojus", - nurodoma laiške.
2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, Lietuvos sieną kertančių Rusijos piliečių skaičius išaugo 60 procentų, be to, penktadaliu padaugėjo nelegalių imigrantų, likusių šalyje pasibaigus vizų laikui.
BNS
2012 m. liepos 29 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/12-402/31/15434
Текущая дата: 28.11.2024