Trys buvusios Sovietų Sąjungos respublikos – Kazachstanas, Rusija ir Baltarusija – nusprendė kurti Eurazijos sąjungą. Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis mano, kad toks sprendimas – Rusijos siekis atkurti Sovietų Sąjungą.
„(Rusijos ministras pirmininkas. – red.) Vladimiras Putinas tai daro dėl savo didžiųjų politinių tikslų. <...> Į valdžią atėjęs jis paskelbė: aš atkursiu Sovietų Sąjungą. Gali būti sugalvoti visokie pavadinimai, visokie apvalkaliukai, bet čia yra labai aiškus dalykas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė V. Landsbergis.
V. Landsbergio nuomone, Eurazijos sąjungai nepavyks išsiplėsti iki buvusios Sovietų Sąjungos
„Aš manau, kad Sąjungos neatkurs tokios apimties, kokia buvo, kiek jau Rusija buvo išsiplėtusi, prisigrobusi užkariautų šalių. Manau, kad jiems tai nepavyks. Dabar šis triukšmelis kai ką gąsdina, kai kam žada. Be abejo, įsijungs visos agentūros, pradės sakyti, oi, kaip būtų gerai. Sukurs sumaištį ar ne, priklausys nuo mūsų pačių blaivumo ir brandumo. Mes turime Konstituciją, kuri draudžia ne tik jungimąsi į bet kokias posovietines sąjungas, bet net propaganda tokio jungimosi yra nusikalstama“, – sakė V. Landsbergis.
Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojo, politologo Alvydo Medalinsko, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga verslininkams ekonomiškai naudinga, o tų pačių šalių ketinama sudaryti Eurazijos Sąjunga laikytina jau ne bendra ekonomine erdve, o geopolitiniu projektu, todėl gali būti, kad Lietuvos visuomenės nusivylimas pastūmės kai kuriuos politikus svarstyti ir mūsų šalies įsijungimą į šią Sąjungą.
„Be abejo, Europos Sąjunga gali su Eurazijos sąjunga užmegzti ekonominius santykius, jeigu Eurazijos sąjunga būtų tokia partnerė, ir mes ekonomiškai nieko nepralošiame, o išlošiame. Ekonominis lygmuo ir bus tas ekonominis lygmuo, kuris buvo Muitų sąjungoje. Jeigu ties tuo būtų sustota, iš ekonominio taško žiūrint, Lietuvos verslui būtų tas pats. Dabar Rusijos politika aiškiai kalba apie politinį lygmenį.
Dabar, kai Lietuvoje tiek daug nusivylimo ar pamąstymo, kas ta Europos Sąjunga, ji tokia pati kaip ir Sovietų Sąjunga, atsiranda žaidimas, kurį Rusijos propaganda ir kai kurie politikai jau žaidžia ir sako: „Jūs nusivylėte viena Sąjunga, mes jums siūlome kitą, gal ji bus geresnė“.
Aš manau, vilionių tikrai bus. Jų bus ir per ateinančius Seimo rinkimus, jų bus ir Lietuvos vidaus politikoje – atsiras politinių jėgų, kurios pasisakys už labai šiltą dalyvavimą arba suartėjimą su šia Sąjunga. Vis dėlto nereikia užmiršti vieno kertinio dalyko. Jeigu kas nors įsigilintų į NVS valstybių situaciją, suvoktume, kad Rusijos spaudimą jos patiria nuolat tokį (ir ekonominį, ir politinį, ir sumaištis yra sukeliama, jei reikia kokį nors vadovą pakeisti), kokio Lietuva net ir pačioje blogiausioje Europos Sąjungoje ar blogiausioje NATO, matyt, nepatirtų. Fizinės ir net karinės prievartos elementas Rusijos politikoje yra. Aš net neabejoju, kad jis bus šitoje Eurazijos Sąjungoje, ko nebus Europos Sąjungoje ar NATO“, – sakė A. Medalinskas.
Pasak politologo, siekiant atsispirti Eurazijos Sąjungai, reikėtų stiprinti Lietuvos valstybę iš vidaus „per visuomenės, piliečių, tautos galią ir balsą valstybės gyvenime“.
Visą laidą galite rasti čia.
Žinių radijas
DELFI
2011 lapkričio 22 d.
V. Landsbergio nuomone, Eurazijos sąjungai nepavyks išsiplėsti iki buvusios Sovietų Sąjungos
„Aš manau, kad Sąjungos neatkurs tokios apimties, kokia buvo, kiek jau Rusija buvo išsiplėtusi, prisigrobusi užkariautų šalių. Manau, kad jiems tai nepavyks. Dabar šis triukšmelis kai ką gąsdina, kai kam žada. Be abejo, įsijungs visos agentūros, pradės sakyti, oi, kaip būtų gerai. Sukurs sumaištį ar ne, priklausys nuo mūsų pačių blaivumo ir brandumo. Mes turime Konstituciją, kuri draudžia ne tik jungimąsi į bet kokias posovietines sąjungas, bet net propaganda tokio jungimosi yra nusikalstama“, – sakė V. Landsbergis.
Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojo, politologo Alvydo Medalinsko, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjunga verslininkams ekonomiškai naudinga, o tų pačių šalių ketinama sudaryti Eurazijos Sąjunga laikytina jau ne bendra ekonomine erdve, o geopolitiniu projektu, todėl gali būti, kad Lietuvos visuomenės nusivylimas pastūmės kai kuriuos politikus svarstyti ir mūsų šalies įsijungimą į šią Sąjungą.
„Be abejo, Europos Sąjunga gali su Eurazijos sąjunga užmegzti ekonominius santykius, jeigu Eurazijos sąjunga būtų tokia partnerė, ir mes ekonomiškai nieko nepralošiame, o išlošiame. Ekonominis lygmuo ir bus tas ekonominis lygmuo, kuris buvo Muitų sąjungoje. Jeigu ties tuo būtų sustota, iš ekonominio taško žiūrint, Lietuvos verslui būtų tas pats. Dabar Rusijos politika aiškiai kalba apie politinį lygmenį.
Dabar, kai Lietuvoje tiek daug nusivylimo ar pamąstymo, kas ta Europos Sąjunga, ji tokia pati kaip ir Sovietų Sąjunga, atsiranda žaidimas, kurį Rusijos propaganda ir kai kurie politikai jau žaidžia ir sako: „Jūs nusivylėte viena Sąjunga, mes jums siūlome kitą, gal ji bus geresnė“.
Aš manau, vilionių tikrai bus. Jų bus ir per ateinančius Seimo rinkimus, jų bus ir Lietuvos vidaus politikoje – atsiras politinių jėgų, kurios pasisakys už labai šiltą dalyvavimą arba suartėjimą su šia Sąjunga. Vis dėlto nereikia užmiršti vieno kertinio dalyko. Jeigu kas nors įsigilintų į NVS valstybių situaciją, suvoktume, kad Rusijos spaudimą jos patiria nuolat tokį (ir ekonominį, ir politinį, ir sumaištis yra sukeliama, jei reikia kokį nors vadovą pakeisti), kokio Lietuva net ir pačioje blogiausioje Europos Sąjungoje ar blogiausioje NATO, matyt, nepatirtų. Fizinės ir net karinės prievartos elementas Rusijos politikoje yra. Aš net neabejoju, kad jis bus šitoje Eurazijos Sąjungoje, ko nebus Europos Sąjungoje ar NATO“, – sakė A. Medalinskas.
Pasak politologo, siekiant atsispirti Eurazijos Sąjungai, reikėtų stiprinti Lietuvos valstybę iš vidaus „per visuomenės, piliečių, tautos galią ir balsą valstybės gyvenime“.
Visą laidą galite rasti čia.
Žinių radijas
DELFI
2011 lapkričio 22 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/13-0/37/10680
Текущая дата: 24.11.2024