Taip nutiktų, jeigu Seimas pritartų naujam Valstybinės kalbos įstatymui, kuriame nurodoma, jog savivaldybės gali pasitvirtinti tvarką, kuria turizmo tikslais vieši užrašai būtų rašomi ne tik lietuviškai, bet ir kitomis kalbomis – tiesa, nelietuviškas užrašas turėtų būti mažesnis nei lietuviškas.
Kad pritarus paruoštai įstatymo redakcijai Lietuvos lenkų tautinės mažumos gyvenamose savivaldybėse atsirastų galimybė kai kuriuos viešus užrašus rašyti lenkiškai, sutinka ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys, tačiau, jo teigimu, tai nebuvo įstatymo tikslas.
„Pagal seną įstatymą nelietuviškų užrašų negali būti, tačiau pagal naują pasinaudojus tam tikromis išimtimis atsirastų oficiali galimybė, taip“, - DELFI teigė V. Stundys.
Prie prekės ženklo siūlo nurodyti, kas yra kas
Pasak politiko, naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymas dar pradėtas rengti praėjusios Seimo kadencijos, tačiau galutinę jo redakciją pabaigė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Antradienį Seime numatytas įstatymo pateikimas.
Anot V. Stundžio, teisės akte nauja tai, kad jame įtvirtinamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, nustatomos piliečių teisės ir pareigos, oficialiuose tarptautiniuose renginiuose tampa būtina užtikrinti, kad Lietuvai būtų atstovaujama lietuvių kalba.
„Mes siūlome, kad jeigu atstovaujama valstybei ar savivaldos institucijoms, tai lietuvių kalba tokiuose renginiuose būtų privaloma“, - sakė V. Stundys.
Anot komiteto pirmininko, naujos redakcijos teisės akte taip pat siūloma, kad prie parduotuvės ar įmonės prekės ženklo būtų pridedamas apibūdinimas, nusakantis, ką parduotuvė parduoda arba kokias paslaugas įmonė teikia. Šiuo metu tokios pareigos nėra.
Tarkime, pagal šį įstatymą nebūtų galima rašyti tik „United Colors of Benetton“, reikėtų pridėti, kad tai yra drabužių parduotuvė. Lygiai taip pat „McDonald`s“ turėtų būti aiškiai pavadintas greito maisto restoranu, kad nežinantiems, ką reiškia prekės ženklas, būtų aišku, kas konkrečioje parduotuvėje parduodama arba kokios paslaugos joje teikiamos.
Vieši lenkiški užrašai taptų įmanomi
Valstybinės kalbos įstatyme siūloma nustatyti ir išimtis, kada vieši užrašai gali būti rašomi ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalba. Užsienio kalba šiuo atveju vadinamos visos kitos Lietuvoje vartojamos kalbos.
„Turizmo informacijos reikmėms prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti didesnis už užrašą užsienio kalba“, - rašoma įstatymo projekte.
„Viešųjų užrašų užsienio kalba teikimo turizmo informacijos reikmėms tvarką nustato savivaldybių institucijos, suderinusios su Vyriausybės įgaliota institucija“, - priduriama teisės akte.
V. Stundžio pasiteiravus, ar šios dvi įstatymo nuostatos iš esmės gali sudaryti galimybę lenkų tautinės mažumos apgyvendintoms savivaldybėms kai kuriuos viešus užrašus rašyti lenkiškai, motyvuojant turistinėmis reikmėmis, politikas teigė, kad tai įmanoma.
„Toks atvejis įmanomas“, - sakė V. Stundys, tik pridūrė, kad tai nebuvo įstatymo tikslas.
Jo teigimu, toks žingsnis tik turėtų būti suderintas su kuria nors Vyriausybės įgaliota institucija: tai būtų arba Valstybinė lietuvių kalbos komisija, arba Kultūros ministerija.
Eglė Samoškaitė, DELFI
2012 m. birželio 4 d.
„Pagal seną įstatymą nelietuviškų užrašų negali būti, tačiau pagal naują pasinaudojus tam tikromis išimtimis atsirastų oficiali galimybė, taip“, - DELFI teigė V. Stundys.
Prie prekės ženklo siūlo nurodyti, kas yra kas
Pasak politiko, naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymas dar pradėtas rengti praėjusios Seimo kadencijos, tačiau galutinę jo redakciją pabaigė Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Antradienį Seime numatytas įstatymo pateikimas.
Anot V. Stundžio, teisės akte nauja tai, kad jame įtvirtinamas valstybinės lietuvių kalbos statusas, nustatomos piliečių teisės ir pareigos, oficialiuose tarptautiniuose renginiuose tampa būtina užtikrinti, kad Lietuvai būtų atstovaujama lietuvių kalba.
„Mes siūlome, kad jeigu atstovaujama valstybei ar savivaldos institucijoms, tai lietuvių kalba tokiuose renginiuose būtų privaloma“, - sakė V. Stundys.
Anot komiteto pirmininko, naujos redakcijos teisės akte taip pat siūloma, kad prie parduotuvės ar įmonės prekės ženklo būtų pridedamas apibūdinimas, nusakantis, ką parduotuvė parduoda arba kokias paslaugas įmonė teikia. Šiuo metu tokios pareigos nėra.
Tarkime, pagal šį įstatymą nebūtų galima rašyti tik „United Colors of Benetton“, reikėtų pridėti, kad tai yra drabužių parduotuvė. Lygiai taip pat „McDonald`s“ turėtų būti aiškiai pavadintas greito maisto restoranu, kad nežinantiems, ką reiškia prekės ženklas, būtų aišku, kas konkrečioje parduotuvėje parduodama arba kokios paslaugos joje teikiamos.
Vieši lenkiški užrašai taptų įmanomi
Valstybinės kalbos įstatyme siūloma nustatyti ir išimtis, kada vieši užrašai gali būti rašomi ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalba. Užsienio kalba šiuo atveju vadinamos visos kitos Lietuvoje vartojamos kalbos.
„Turizmo informacijos reikmėms prie viešojo užrašo lietuvių kalba gali būti to užrašo vertimas į užsienio kalbą (kalbas). Užrašas lietuvių kalba turi būti didesnis už užrašą užsienio kalba“, - rašoma įstatymo projekte.
„Viešųjų užrašų užsienio kalba teikimo turizmo informacijos reikmėms tvarką nustato savivaldybių institucijos, suderinusios su Vyriausybės įgaliota institucija“, - priduriama teisės akte.
V. Stundžio pasiteiravus, ar šios dvi įstatymo nuostatos iš esmės gali sudaryti galimybę lenkų tautinės mažumos apgyvendintoms savivaldybėms kai kuriuos viešus užrašus rašyti lenkiškai, motyvuojant turistinėmis reikmėmis, politikas teigė, kad tai įmanoma.
„Toks atvejis įmanomas“, - sakė V. Stundys, tik pridūrė, kad tai nebuvo įstatymo tikslas.
Jo teigimu, toks žingsnis tik turėtų būti suderintas su kuria nors Vyriausybės įgaliota institucija: tai būtų arba Valstybinė lietuvių kalbos komisija, arba Kultūros ministerija.
Eglė Samoškaitė, DELFI
2012 m. birželio 4 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/3-/638/14465
Текущая дата: 14.11.2024