Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Vladimiras Žirinovskis savo pareiškimu norėjo pasakyti, kad nuo šiol Rusija turi esminį žodį Europos saugumo sistemoje.
Taip aštrų Rusijos politiko pasisakymą įvertino politologas Laurynas Kasčiūnas.
Pirmadienį V. Žirinovskis pagrasino Lenkijai ir Baltijos šalims bombardavimais, jeigu Europa ir NATO nekeis savo politikos Rusijos Federacijos atžvilgiu ir neatiduos jai Ukrainos.
Vienų nuomone, V. Žirinovskis tik garsiai loja, kiti mano, kad politikas kalba neatsitiktinai, o savo lūpomis transliuoja Kremliaus požiūrį.
„Manau, abi stovyklos savotiškai teisios: jis ir politinis juokdarys, tik iš to gyvenantis ir turintis politinius dividendus. Ir kartu jis gali ištransliuoti tam tikras žinias“, – sako L. Kasčiūnas.
Vis dėlto, politologo manymu, šiame reportaže esminis V. Žirinovskio bandymas pasisakyti visai ne apie III pasaulinį karą, Baltijos šalis ar Lietuvą.
„Labiausiai jis norėjo pasakyti, kad Vladimiras Putinas yra tas, kuris nuspręs, kad Rusija grįžta į tarptautinę areną. Manau, kad čia akcentas“, – teigia politologas. Jo nuomone, išsiųsta žinutė, kad nuo šiol Rusija bus arbitras dėl tolesnės NATO plėtros į posovietinę erdvę, dėl tolesnės Europos Sąjungos plėtros, dėl saugumo architektūros, dėl noro susilpninti NATO.
Pasak L. Kasčiūno, V. Žirinovskio vaidmuo – kaip juokdario ir politinės baidyklės, skirtos varnoms gąsdinti. Jis nesureikšmina politiko kalbų apie III pasaulinį karą. Pašnekovo pastebėjimu, paskui V. Žirinovskis pasitaisė tikįs, kad karo nebus.
„Analizė rodo, kad Rusija kol kas yra nepajėgi, neįgali mesti iššūkio Aljansui kaip vienetui. Gali mesti iššūkį atskiroms šalims, sakykime, Baltijos šalims, bet yra 5 straipsnis, jei jis funkcionuoja pagal tai, kaip numatytas, tokiu atveju Rusija neturi jokių šansų ir tą jie puikiai supranta. Tą puikiai žino ir NATO“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Kaip žinoma, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą: ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Jo nuomone, V. Žirinovskio ir solidesnių žmonių lūpomis Rusija mėgina pasakyti, neva 5 str. ir NATO saugumo garantijos nesuveiks. Dėl to dabar pagrindinis Lietuvos bei NATO uždavinys ir tai, kas rugsėjį bus aptariama NATO viršūnių susitikime Velse – užtikrinti 5 str. patikimumą.
Pasak L. Kasčiūno, NATO darys daug, kad Baltijos šalių ir Lenkijos saugumas būtų sustiprintas, kad jos būtų dar labiau integruotos į gynybinę sistemą, kad nebūtų nevisavertės narės ir kad negalėtų būti paverstos buferine zona.
Tuo metu Gruzijai pasisekė mažiau. Gruzija tikėjosi gauti NATO narystės veiksmų planą, tačiau, pastebi L. Kasčiūnas, Rusija dėl Gruzijos galbūt net įgijo neformalią veto teisę.
Mindaugas Jackevičius
DELFI, 2014 m. rugpjūčio 11 d.
Pirmadienį V. Žirinovskis pagrasino Lenkijai ir Baltijos šalims bombardavimais, jeigu Europa ir NATO nekeis savo politikos Rusijos Federacijos atžvilgiu ir neatiduos jai Ukrainos.
Vienų nuomone, V. Žirinovskis tik garsiai loja, kiti mano, kad politikas kalba neatsitiktinai, o savo lūpomis transliuoja Kremliaus požiūrį.
„Manau, abi stovyklos savotiškai teisios: jis ir politinis juokdarys, tik iš to gyvenantis ir turintis politinius dividendus. Ir kartu jis gali ištransliuoti tam tikras žinias“, – sako L. Kasčiūnas.
Vis dėlto, politologo manymu, šiame reportaže esminis V. Žirinovskio bandymas pasisakyti visai ne apie III pasaulinį karą, Baltijos šalis ar Lietuvą.
„Labiausiai jis norėjo pasakyti, kad Vladimiras Putinas yra tas, kuris nuspręs, kad Rusija grįžta į tarptautinę areną. Manau, kad čia akcentas“, – teigia politologas. Jo nuomone, išsiųsta žinutė, kad nuo šiol Rusija bus arbitras dėl tolesnės NATO plėtros į posovietinę erdvę, dėl tolesnės Europos Sąjungos plėtros, dėl saugumo architektūros, dėl noro susilpninti NATO.
Pasak L. Kasčiūno, V. Žirinovskio vaidmuo – kaip juokdario ir politinės baidyklės, skirtos varnoms gąsdinti. Jis nesureikšmina politiko kalbų apie III pasaulinį karą. Pašnekovo pastebėjimu, paskui V. Žirinovskis pasitaisė tikįs, kad karo nebus.
„Analizė rodo, kad Rusija kol kas yra nepajėgi, neįgali mesti iššūkio Aljansui kaip vienetui. Gali mesti iššūkį atskiroms šalims, sakykime, Baltijos šalims, bet yra 5 straipsnis, jei jis funkcionuoja pagal tai, kaip numatytas, tokiu atveju Rusija neturi jokių šansų ir tą jie puikiai supranta. Tą puikiai žino ir NATO“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Kaip žinoma, pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ą straipsnį NATO priklausančios valstybės yra įsipareigojusios ginti viena kitą: ginkluotas vienos ar kelių NATO valstybių Europoje arba Šiaurės Amerikoje užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu.
Jo nuomone, V. Žirinovskio ir solidesnių žmonių lūpomis Rusija mėgina pasakyti, neva 5 str. ir NATO saugumo garantijos nesuveiks. Dėl to dabar pagrindinis Lietuvos bei NATO uždavinys ir tai, kas rugsėjį bus aptariama NATO viršūnių susitikime Velse – užtikrinti 5 str. patikimumą.
Pasak L. Kasčiūno, NATO darys daug, kad Baltijos šalių ir Lenkijos saugumas būtų sustiprintas, kad jos būtų dar labiau integruotos į gynybinę sistemą, kad nebūtų nevisavertės narės ir kad negalėtų būti paverstos buferine zona.
Tuo metu Gruzijai pasisekė mažiau. Gruzija tikėjosi gauti NATO narystės veiksmų planą, tačiau, pastebi L. Kasčiūnas, Rusija dėl Gruzijos galbūt net įgijo neformalią veto teisę.
Mindaugas Jackevičius
DELFI, 2014 m. rugpjūčio 11 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/3-1/292/27144
Текущая дата: 05.11.2024