Trečiadienį JAV išsakyta parama Baltarusijos planuojamai atominei elektrinei (AE) jaukia lietuvių jausmus – analitikai pripažįsta nustebę dėl tokio posūkio ir sunkiai randa jam paaiškinimų. Bet kokiu atveju pripažįstama, kad apie tokią paramą išgirdęs galimas investuotojas į Lietuvos AE galėtų paprašyti papildomų Vyriausybės garantijų.
„Toks pritarimas Lietuvai būtų nemažas smūgis, nes kuo daugiau jėgainių Lietuvos kaimynystėje, tuo blogiau ne tik pavojaus atžvilgiu, bet ir dėl didesnės konkurencijos, nes naujai AE būtų sunkiau dirbti pelningai“, – DELFI sakė politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
Anot jo, JAV parama padėtų baltarusių projektui, nes dabar Baltarusijai būtų sunku pastatyti jėgainę be specialios paramos, o iš Rusijos ji greičiausiai finansavimo negaus, taip pat nežinia, ar pavyktų privilioti užsienio investuotojus.
Bet tokia baltarusių sėkmė apsunkintų lietuvių pastangas.
„Mane truputį stebintų, jei šiuo klausimu JAV nebūtų kalbėjusi su Lietuvos Vyriausybe ir Lietuvos Vyriausybė nebūtų išreiškusi nuomonės, kad ši jėgainė nebūtinai atitinka Lietuvos interesus“, – teigė apžvalgininkas.
Apskritai JAV pareiškimą jis vadina „keistokai skambančiu“, nes tai nepatiks ir Maskvai.
„Maskva juo ne itin džiaugsis, nes jėgainės pastatymas Baltarusiją padarys energetiškai savarankiškesnę“, – sakė K. Girnius.
Paklaustas apie pasekmes Lietuvai, jis svarstė, kad Baltarusijos jėgainei išreikšta JAV parama galėtų nulemti mažesnę jėgainę mūsų teritorijoje ir didesnes garantijas investuotojui.
„Manau, kad investuotojas galės reikalauti, kad Lietuva užtikrintų, jog Latvija, Estija, Lenkija įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį elektros. Investuotojui bus labai svarbu, kad jis galėtų parduoti savo produkciją, o kuo daugiau jėgainių yra kaimynystėje, tuo veikiausiai jis labiau reikalaus tvirtesnių garantijų“, – teigė K. Girnius.
Apžvalgininką stebina ir skubėjimas pranešant apie palaikymą.
„Galbūt dėl įvairių man ne visiškai aiškių priežasčių JAV galėtų nutarti palaikyti tą jėgainę, bet kodėl ji taip skubiai viešai tai skelbia, tai man tikrai nesuprantama. Galima neoficialiai paskelbti, o tada turėti oficialų pareiškimą“, – sakė jis.
VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ direktorė Greta Monika Tučkutė mano, kad daugiau detalių ir šio poelgio motyvų turėtų paaiškėti per mėnesį.
„Sunku komentuoti todėl, kad nėra platesnio konteksto. Visada amerikiečių sprendimai tokiais atvejais yra pakankamai stipriai apsvarstyti ir pasverti. Tai neįvyksta šiaip sau. Mums tiesiog reikėtų šiek tiek palaukti, pavyzdžiui, mėnesį ir pasižiūrėti, kas vyks toliau, nes kol kas tai atrodo staigus ir sudėtingas diskurso pasisukimas“, – sakė ji.
Kiek anksčiau JAV išsakė paramą ir Lietuvos planams statyti AE.
DELFI primena, kad baltarusiai naują jėgainę, vos 50 km nuo Vilniaus, ketina pastatyti iki 2020 m. Tą pačią datą nurodo ir Lietuva, kartu su Lenkija, Latvija ir Estija ketinanti statyti AE.
Šiuo metu Lietuvos Energetikos ministerija veda derybas su galimais investuotojais. Iki metų pabaigos žadama paskelbti, kas investuos į jėgainę. Tai įmonei atitektų ir daugiau nei pusė jos akcijų.
Neoficialiais duomenimis, vienintelis galimas kandidatas į investuotojus yra Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“).
DELFI
2010 gruodžio mėn. 2 d
Rasa Lukaitytė
Anot jo, JAV parama padėtų baltarusių projektui, nes dabar Baltarusijai būtų sunku pastatyti jėgainę be specialios paramos, o iš Rusijos ji greičiausiai finansavimo negaus, taip pat nežinia, ar pavyktų privilioti užsienio investuotojus.
Bet tokia baltarusių sėkmė apsunkintų lietuvių pastangas.
„Mane truputį stebintų, jei šiuo klausimu JAV nebūtų kalbėjusi su Lietuvos Vyriausybe ir Lietuvos Vyriausybė nebūtų išreiškusi nuomonės, kad ši jėgainė nebūtinai atitinka Lietuvos interesus“, – teigė apžvalgininkas.
Apskritai JAV pareiškimą jis vadina „keistokai skambančiu“, nes tai nepatiks ir Maskvai.
„Maskva juo ne itin džiaugsis, nes jėgainės pastatymas Baltarusiją padarys energetiškai savarankiškesnę“, – sakė K. Girnius.
Paklaustas apie pasekmes Lietuvai, jis svarstė, kad Baltarusijos jėgainei išreikšta JAV parama galėtų nulemti mažesnę jėgainę mūsų teritorijoje ir didesnes garantijas investuotojui.
„Manau, kad investuotojas galės reikalauti, kad Lietuva užtikrintų, jog Latvija, Estija, Lenkija įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį elektros. Investuotojui bus labai svarbu, kad jis galėtų parduoti savo produkciją, o kuo daugiau jėgainių yra kaimynystėje, tuo veikiausiai jis labiau reikalaus tvirtesnių garantijų“, – teigė K. Girnius.
Apžvalgininką stebina ir skubėjimas pranešant apie palaikymą.
„Galbūt dėl įvairių man ne visiškai aiškių priežasčių JAV galėtų nutarti palaikyti tą jėgainę, bet kodėl ji taip skubiai viešai tai skelbia, tai man tikrai nesuprantama. Galima neoficialiai paskelbti, o tada turėti oficialų pareiškimą“, – sakė jis.
VšĮ „Geopolitinių studijų centras“ direktorė Greta Monika Tučkutė mano, kad daugiau detalių ir šio poelgio motyvų turėtų paaiškėti per mėnesį.
„Sunku komentuoti todėl, kad nėra platesnio konteksto. Visada amerikiečių sprendimai tokiais atvejais yra pakankamai stipriai apsvarstyti ir pasverti. Tai neįvyksta šiaip sau. Mums tiesiog reikėtų šiek tiek palaukti, pavyzdžiui, mėnesį ir pasižiūrėti, kas vyks toliau, nes kol kas tai atrodo staigus ir sudėtingas diskurso pasisukimas“, – sakė ji.
Kiek anksčiau JAV išsakė paramą ir Lietuvos planams statyti AE.
DELFI primena, kad baltarusiai naują jėgainę, vos 50 km nuo Vilniaus, ketina pastatyti iki 2020 m. Tą pačią datą nurodo ir Lietuva, kartu su Lenkija, Latvija ir Estija ketinanti statyti AE.
Šiuo metu Lietuvos Energetikos ministerija veda derybas su galimais investuotojais. Iki metų pabaigos žadama paskelbti, kas investuos į jėgainę. Tai įmonei atitektų ir daugiau nei pusė jos akcijų.
Neoficialiais duomenimis, vienintelis galimas kandidatas į investuotojus yra Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“).
DELFI
2010 gruodžio mėn. 2 d
Rasa Lukaitytė
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/3-402/85/3049
Текущая дата: 25.11.2024