Po ilgų svarstymų Lietuvoje pagaliau įsigalios Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Iki šiol užsienyje dėl asmeninio bankroto kovoję piliečiai galės kreiptis į Lietuvos teismus.
Ketvirtadienį 95 Seimo nariai pasisakė už įstatymo priėmimą, įstatymui prieštaravo vienas parlamentaras, susilaikė - 3.
Prieš balsavimą savo nuomonę išsakęs Julius Veselka tikino, kad už skolas turi būti atsakingas tik pats pilietis, kuris turi asmeniškai įvertinti riziką ir atsakingai skolintis. Parlamentaras Andrius Mazuronis pažymėjo, kad atsakomybė už skolas turi kristi ne tik asmeniui, bet atsakingai skolinti turi ir komerciniai bankai bei kredito įstaigos.
Parlamentaras Žilvinas Šilgalis priminė, kad ilgai įstatymo priėmimas buvo vilkinamas ir dėl didelėms verslo grupėms nepalankių įstatymo nuostatų. „Bankai ilgai nesutiko daryti kompromisų, kol pagaliau pavyko parengti įstatymo projektą“, - pažymėjo Seimo narys.
„Reikia pripažinti, kad fizinių asmenų bankrotas egzistuoja jau šiandien, tačiau tie, kurie negalėjo jo gauti čia, keitė gyvenamą vietą, o užsienyje paskelbti fizinių asmenų bankrotų paskelbimai vėliau buvo pripažįstami teismų Lietuvoje. Žinoma, būtų buvę geriau šį įstatymą priimti anksčiau“, - teigė Vytautas Gapšys.
Advertisement
Fizinių asmenų bankrotu tikimasi leisti gyventojams atsikratyti skolų, kurios didesnės nei 20 tūkst. Lt. Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turės kreiptis į teismą. Fizinis asmuo bankrutuoti galės kas dešimt metų. Fizinių asmenų bankroto bylos bus nagrinėjamos pagal Civilinio kodekso nustatytą ginčo teisenos tvarką. Bylos iniciatorius negalės be bankroto administratoriaus raštiško sutikimo atlikti jokių veiksmų su savo turtu (parduoti, dovanoti, palikti testamentu).
Teismas galės atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei gyventojui iki kreipimosi į teismą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas; įtariama, kad asmuo yra mokus; nuo bankroto proceso pabaigos nėra praėję penkeri metai; fizinis asmuo yra išlaikytinis; jam yra paskirta globa ar rūpyba. Taip pat teismas prašymą galės atmesti, jei pastebima, kad bankroto bylą nagrinėjant asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ar narkotikai, pastoviai lošia ar yra prasilošęs.
Už bankrutavusius mokės kiti
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė sveikinantis Seimo narių sprendimą ir sako, kad iš tiesų bankai nebuvo tie, kurie stabdė įstatymo priėmimą. „Mes tiesiog pasisakėme, kad tokios kategorijos kaip fizinio asmens bankroto nereikėtų, nes jis galės būti taikomas labai nedideliam žmonių kiekiui – gal mažiau nei 1 proc. galvos tuo pasinaudoti“, - kalbėjo pašnekovas.
S. Kropas aiškino, kad riziką, jog žmogus gali pasinaudoti bankroto galimybe, reikės įskaičiuoti į rizikos kaštus, o tai nulems skolinimosi brangimą. „Jei žmogus neturi galimybių kažkaip nusikratyti skolų, jis atsakingiau skolinasi. Įstatymo priėmimas gali paskatinti fizinį asmenį ne taip atsakingai vertinti riziką“, - svarstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Kaip aiškino bankų atstovas, kredito įstaigos nemokių klientų naštą perkelia ant mokių klientų, todėl ir už bankrutavusius fizinius asmenis teks mokėti kitiems bankų klientams.
Skolintojai Fizinių asmenų bankroto įstatymu nėra patenkinti, nes jiems gali tekti nurašyti bankrutavusių gyventojų skolas. Bijoma, kad Lietuvos gyventojai gali pradėti piktnaudžiauti šia galimybe, o tai kartu pabrangintų skolinimąsi šalyje.
DELFI primena, kad iki šiol Lietuvos piliečiai bankrutuoti galėjo užsienio šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
Ugnė Karaliūnaitė,
DELFI, 2012 m. gegužės 10 d.
Prieš balsavimą savo nuomonę išsakęs Julius Veselka tikino, kad už skolas turi būti atsakingas tik pats pilietis, kuris turi asmeniškai įvertinti riziką ir atsakingai skolintis. Parlamentaras Andrius Mazuronis pažymėjo, kad atsakomybė už skolas turi kristi ne tik asmeniui, bet atsakingai skolinti turi ir komerciniai bankai bei kredito įstaigos.
Parlamentaras Žilvinas Šilgalis priminė, kad ilgai įstatymo priėmimas buvo vilkinamas ir dėl didelėms verslo grupėms nepalankių įstatymo nuostatų. „Bankai ilgai nesutiko daryti kompromisų, kol pagaliau pavyko parengti įstatymo projektą“, - pažymėjo Seimo narys.
„Reikia pripažinti, kad fizinių asmenų bankrotas egzistuoja jau šiandien, tačiau tie, kurie negalėjo jo gauti čia, keitė gyvenamą vietą, o užsienyje paskelbti fizinių asmenų bankrotų paskelbimai vėliau buvo pripažįstami teismų Lietuvoje. Žinoma, būtų buvę geriau šį įstatymą priimti anksčiau“, - teigė Vytautas Gapšys.
Advertisement
Fizinių asmenų bankrotu tikimasi leisti gyventojams atsikratyti skolų, kurios didesnės nei 20 tūkst. Lt. Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turės kreiptis į teismą. Fizinis asmuo bankrutuoti galės kas dešimt metų. Fizinių asmenų bankroto bylos bus nagrinėjamos pagal Civilinio kodekso nustatytą ginčo teisenos tvarką. Bylos iniciatorius negalės be bankroto administratoriaus raštiško sutikimo atlikti jokių veiksmų su savo turtu (parduoti, dovanoti, palikti testamentu).
Teismas galės atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei gyventojui iki kreipimosi į teismą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas; įtariama, kad asmuo yra mokus; nuo bankroto proceso pabaigos nėra praėję penkeri metai; fizinis asmuo yra išlaikytinis; jam yra paskirta globa ar rūpyba. Taip pat teismas prašymą galės atmesti, jei pastebima, kad bankroto bylą nagrinėjant asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ar narkotikai, pastoviai lošia ar yra prasilošęs.
Už bankrutavusius mokės kiti
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigė sveikinantis Seimo narių sprendimą ir sako, kad iš tiesų bankai nebuvo tie, kurie stabdė įstatymo priėmimą. „Mes tiesiog pasisakėme, kad tokios kategorijos kaip fizinio asmens bankroto nereikėtų, nes jis galės būti taikomas labai nedideliam žmonių kiekiui – gal mažiau nei 1 proc. galvos tuo pasinaudoti“, - kalbėjo pašnekovas.
S. Kropas aiškino, kad riziką, jog žmogus gali pasinaudoti bankroto galimybe, reikės įskaičiuoti į rizikos kaštus, o tai nulems skolinimosi brangimą. „Jei žmogus neturi galimybių kažkaip nusikratyti skolų, jis atsakingiau skolinasi. Įstatymo priėmimas gali paskatinti fizinį asmenį ne taip atsakingai vertinti riziką“, - svarstė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Kaip aiškino bankų atstovas, kredito įstaigos nemokių klientų naštą perkelia ant mokių klientų, todėl ir už bankrutavusius fizinius asmenis teks mokėti kitiems bankų klientams.
Skolintojai Fizinių asmenų bankroto įstatymu nėra patenkinti, nes jiems gali tekti nurašyti bankrutavusių gyventojų skolas. Bijoma, kad Lietuvos gyventojai gali pradėti piktnaudžiauti šia galimybe, o tai kartu pabrangintų skolinimąsi šalyje.
DELFI primena, kad iki šiol Lietuvos piliečiai bankrutuoti galėjo užsienio šalyse. Pirmasis Latvijoje bankroto statusą išsikovojęs fizinis asmuo buvo verslininkas Gytis Januška, kuris turėjo 14 mln. Lt skolą.
Ugnė Karaliūnaitė,
DELFI, 2012 m. gegužės 10 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/3/644/14088
Текущая дата: 18.11.2024