Šią vasarą Lietuvą alinantys škvalai, karščio bangos ir pliaupiančios liūtys pademonstravo, kad gyvename besikeičiančio klimato laikais. Kiek jie truks ir kokių staigmenų dar galima laukti ateityje?
Kaip rašo dienraštis „Lietuvos rytas“, tolimos ateities prognozės - niūrios, artimos - ne tokios ir prastos. Rugpjūtis atostogų neragavusiems žmonėms suteiks galimybių pasimėgauti šiluma. Bet netrūks ir staigių oro permainų. Jos pastaruoju metu - vis dažnesnės. Vieną dieną saulė kepina, kitą dangų užtraukia debesys, trečią vėl įsismagina kaitra.
"Kodėl pastaruoju metu taip dažnai keičiasi orai?" - "Lietuvos rytas" paklausė klimatologės, fizinių mokslų daktarės Audronės Galvonaitės.
"Klimato kaita išderino normalius, įprastus gamtos procesus. Jie nebėra klasikiniai, prie kurių buvome įpratę. Įtakos tam turi daugybė veiksnių, pradedant šiukšlėmis kieme, deginama žole, baigiant uždegtais naftos telkiniais ar vandenyne išlietais chemikalais. Tad tenka susitaikyti su žinia, kad ne tik gausės gamtos reiškinių, bet jie bus ekstremalūs",- sakė A.Galvonaitė.
A.Galvonaitė teigimu, dabar kiekvienas sezonas stebina kontrastais. „Pavasarį, kai žmonės klausdavo, kokia bus ši vasara, sakydavau, kad bus labai kontrastinga: kad vieną dieną bus 16 laipsnių šilumos, o kitą – jau 30 laipsnių karščio. Taip ir yra. Nes keičiantis globaliam klimatui mus pasiveja ir dideli temperatūros svyravimai“, - sakė ji.
Klimatologė įspėja - visi klimato reiškiniai tampa piktesni. „Vėjai – stipresni, kruša – smarkesnė. Metinis kritulių kiekis išlieka panašus, bet lietus gausiai iškrinta per trumpą laiką ir iš to augalams mažai naudos. Sausros periodai taip pat būna ilgesni. Bene svarbiausias Lietuvos klimato pokytis – kone nuolat didėjanti vidutinė metinė temperatūra. Pastarąjį dešimtmetį ji nuolat buvo aukštesnė nei norma. 2008-aisiais ji buvo aukščiausia per visą klimato Lietuvoje stebėjimo laiką. O tai daroma jau 240 metų. Prieš ketverius metus nuokrypis nuo normos buvo 2,1 laipsnio: vidutinė metinė temperatūra šoktelėjo nuo 6,2 iki 8,3 laipsnio Celsijaus. O tai jau kone Ispanija Lietuvoje,“ - sakė A.Galvonaitė.
ELTA
2012 m. rugpjūčio 4 d.
"Kodėl pastaruoju metu taip dažnai keičiasi orai?" - "Lietuvos rytas" paklausė klimatologės, fizinių mokslų daktarės Audronės Galvonaitės.
"Klimato kaita išderino normalius, įprastus gamtos procesus. Jie nebėra klasikiniai, prie kurių buvome įpratę. Įtakos tam turi daugybė veiksnių, pradedant šiukšlėmis kieme, deginama žole, baigiant uždegtais naftos telkiniais ar vandenyne išlietais chemikalais. Tad tenka susitaikyti su žinia, kad ne tik gausės gamtos reiškinių, bet jie bus ekstremalūs",- sakė A.Galvonaitė.
A.Galvonaitė teigimu, dabar kiekvienas sezonas stebina kontrastais. „Pavasarį, kai žmonės klausdavo, kokia bus ši vasara, sakydavau, kad bus labai kontrastinga: kad vieną dieną bus 16 laipsnių šilumos, o kitą – jau 30 laipsnių karščio. Taip ir yra. Nes keičiantis globaliam klimatui mus pasiveja ir dideli temperatūros svyravimai“, - sakė ji.
Klimatologė įspėja - visi klimato reiškiniai tampa piktesni. „Vėjai – stipresni, kruša – smarkesnė. Metinis kritulių kiekis išlieka panašus, bet lietus gausiai iškrinta per trumpą laiką ir iš to augalams mažai naudos. Sausros periodai taip pat būna ilgesni. Bene svarbiausias Lietuvos klimato pokytis – kone nuolat didėjanti vidutinė metinė temperatūra. Pastarąjį dešimtmetį ji nuolat buvo aukštesnė nei norma. 2008-aisiais ji buvo aukščiausia per visą klimato Lietuvoje stebėjimo laiką. O tai daroma jau 240 metų. Prieš ketverius metus nuokrypis nuo normos buvo 2,1 laipsnio: vidutinė metinė temperatūra šoktelėjo nuo 6,2 iki 8,3 laipsnio Celsijaus. O tai jau kone Ispanija Lietuvoje,“ - sakė A.Galvonaitė.
ELTA
2012 m. rugpjūčio 4 d.
Ссылка на текущий документ: http://belarus.kz/aktueller/6-/206/15593
Текущая дата: 26.12.2024