Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou pareiškė, jog būtina vykdyti Europos Sąjungos programą ir atsisakė savo plano rengti referendumą dėl šalies gelbėjimo iš skolų krizės, pranešė agentūra "Associated Press" remdamasi šaltiniais, artimais graikų vyriausybei.
Pasak agentūros pašnekovų, G. Papandreou pasisakė prieš referendumą per skubiai lapkričio 3 dieną sušauktą ministrų kabineto posėdį. Be to, premjeras taip pat sutiko aptarti siūlymą suformuoti laikinąją vyriausybę - kaip anksčiau pasiūlė konservatyvios opozicijos lyderis Antonis Samaras.
Pasak A. Samaro, laikinosios pereinamojo laikotarpio vyriausybės suformavimas galėtų padėti išeiti iš politinės krizės, į kurią pateko Graikija. Konservatorių lyderis pažymėjo, kad į šį laikinąjį organą neturėtų įeiti politinių partijų nariai.
Penktadienį Graikijos parlamentas turi spręsti pasitikėjimo G. Papandreou vyriausybe klausimą. Skubiai sušauktame ministrų kabineto posėdyje jis pareiškė, kad iki pasitikėjimo balsavimo jis neketina pasiduoti spaudimui ir atsistatydinti.
Naujienų agentūros "Reuters" turimomis žiniomis, premjeras taip pat neketina atsistatydinti, kol nebaigtos derybos su opozicija.
Artimas G. Papandreou pareigūnas sakė agentūrai, jeigu pagrindinėms politinėms jėgoms pavyks suderinti pozicijas, referendumo nebereikės.
"Pats referendumas niekada nebuvo savitikslis", - remiantis vyriausybės išplatintu pranešimu, sakė G.Papandreou ministrų kabineto posėdyje.
"Mes susidūrėme su dilema: arba tikras pritarimas, arba referendumas. Vakar sakiau, kad jei būtų pritarimas, mums nereikėtų referendumo", - sakė G.Papandreou.
“Mes turime sveikinti faktą, kad Naujieji demokratai balsuos už paskolos susitarimą", - pridūrė jis.
G.Papandreou apie planą surengti referendumą dėl šalies gelbėjimo nuo skolų krizės priemonių pareiškė spalio 31 dieną.
Ketinta gruodžio 4 dieną suteikti piliečiams galimybę nuspręsti, ar verta vyriausybei priimti Europos Sąjungos teikiamos pagalbos programą.
Pagal šį planą numatyta nurašyti 100 mlrd. Eurų Graikijos skolų privačioms organizacijoms ir skirti papildomus kreditus iš TVF ir ES, o Graikija įsipareigotų ryškiai sumažinti šalies biudžeto išlaidas.
Jeigu graikai atmestų šią ES programą, iškiltų grėsmė Graikijai likti euro zonoje.
"Aš taip pat pasikalbėsiu su ponu Samaru apie kitus žingsnius siekiant platesnio sutarimo", - sakė premjeras.
G.Papandreou nurodė, kad Graikija turi priimti sunkiai iškovotą ES paramos planą ir atmetė raginimus rengti pirmalaikius rinkimus.
"Graikija privalo vykdyti Europos planą", - pabrėžė jis, turėdamas omenyje priemones, kurios turi išgelbėti skolose paskendusią šalies ekonomiką nuo bankroto, kaip sutarta Briuselyje spalio 27 dieną. Pirmalaikiai rinkimai, anot jo, "būtų katastrofa".
DELFI
2011 lapkričio 3 d
