Prorusiška pozicija kaltinami ne Kremliaus globojami politikai ar jam palankumą deklaruojantys kai kurie Seimo nariai (jie - „savi“, jie balsavo už VAE !), bet Nepriklausomybės akto signatarai - nepriklausomybininkai ir visi, kas kliudo parceliuoti Lietuvą. Ankščiau po paruošiamųjų KGB propogandos išpuolių, paprastai, sekdavo „liaudies priešų“ izoliavimas per valdomą teisėsaugą ar fizinis sudorojimas. O kaip dabar - kokių naujų „demaskavimo priemonių“ griebsis sovietmečio metodus atgaivinantys politikai, kurie abejotinus interesus nesibodi dangstyti įtakojamų saugumo tarnybų ir tremtinių sąskrydžio pareiškimais?

Kada TS-LKD lyderiai gynė Rusijos monopolijų interesus?

Priklausomybę nuo rusiškos elektros panaikins ne VAE, bet elektros jungtis „NordBalt“ su Šiaurės šalių tinklais. Jos statybą 2015 metais užbaigus, Lietuva elektros energiją (tiek, kiek jai pačiai gamintis bus per brangu), pirks daugiausia iš Skandinavijos hidroelektrinių ir kitų pigesnių šaltinių. Kaip liudija statistika, su Suomija šiokią tokią elektros jungtį jau turinčioje Estijoje elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržoje birželio mėnesį buvo net 40 procentų mažesnė, nei Lietuvoje. Liepos mėnesį Suomijoje elektros kaina krito iki 4,7 ct/kWh ir buvo net 3,4 karto pigesnė, nei Lietuvoje, kuri be jungčių negali prieiti prie pigesnės elektros.

Vieno galingo reaktoriaus VAE dėl momentinės galios rezervavimo ir nekonkurencinės elektros pardavimo problemų taptų Rusijos energetinės monopolijos priedėliu ir tarnautų ne Lietuvos interesams. Dėl to 2008 metų TS-LKD rinkiminiuose priesakuose žadėta bet kokius mėginimus statyti galingą atominį reaktorių, koks dabar suplanuotas VAE, traktuoti „kaip nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas, kuriomis siekiama vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos“. Dabar Krikščionių partijos inicijuotą referendumą, kuriuo iš valdančiųjų reikalaujama tik tesėti pažadą neparceliuoti valstybės už dešimtis milijardų litų statant nenaudingą Lietuvai VAE, valdančiaisiais tapę TS-LKD lyderiai jau vertina išvirkščiai, kaip tariamą naudą Rusijai.

Tai ne pirmas kartas, kai esame aršiai puolami už gyvybinių Lietuvos interesų gynimą. Ypač buvome koneveikiami, kai Vyriausybėje inicijavome pilnaverčio elektros tilto su Vakarų Europa per Lenkiją projektą (kurį sustabdė naujoji konservatorių vyriausybė) ar Seime 2002 metais bene vieninteliai protestavome prieš šalies strateginių dujotiekio vamzdynų perleidimą „Gazpromui“, kuris juos įgijęs Lietuvos vartotojams rekordiškai sukėlė monopolines kainas. Deja, ir tada dabartiniai konservatorių lyderiai „painiojosi“ tarp Rusijos ir Lietuvos interesų.

VAE - dešimteriopai blogiau už LEO

Minėtose A. Kubiliaus rinkiminiuose priesakuose (žr. 120 psl.) dar įdomiau aiškinamas buvusios LEO LT valdymo pavojus, cituoju - „išlieka padidėjusi Lietuvos elektros energetikos sektoriaus integracijos į Rusijos energetiką grėsmė dėl ... galimo naujos atominės elektrinės didelės galios reaktorių pasirinkimo“.

Likimo ironija, Rusijos energetikos interesams pasidavė ne LEO, bet pats A. Kubilius, šiandien Lietuvai prastūminėjantis didelės galios VAE reaktorių. Nors LEO turėjo trūkumų, šis darinys nereikalavo iš valstybės jokių milijardinių įsipareigojimų. Dabartinė VAE yra LEO analogija, tik dešimteriopai blogesnė - ji gali užveržti Lietuvai finansinę kilpą. Šios elektrinės bankroto atvėju valstybė gali netekti lyg tyčia VAE priskirtų šalies elektros tinklų (LESTO) ir neišvengti monopolinių antkainių, kaip nutiko praradus dujotiekių tinklus.

Priesakų sulaužymą ir valstybės interesų nepaisymą valdantieji bando pateisinti esą pasikeitusiomis elektros jungtimis. Pasikeitė ne jungtys. Jos, kaip ir per jas numatomos elektros energijos importo ir eksporto kryptis išliko tos pačios, kaip ir 2008 metais. Pasikeitė TS-LKD vadovų orientacija– jų rankomis partija tapo įtakojama iš šalies. Kai Lietuvą bandydavo pardavinėti sovietmečio nostalgiją jautę politikai, tam lengvai pasipriešindavo patriotinės jėgos. Kai šalies interesai paminami patriotinių partijų vadų pagalba, griūna pilietiniai valstybės savigynos pamatai.

VAE atneštų milijardinius nuostolius

Suplanuota VAE gamintų daug brangesnę už rinkos kainą elektros energiją. Dabartinėje ribotoje elektros rinkoje Lietuva elektrą perka po 14–17 cnt/kwh, o 2014 – 2015 metais naujosios Baltijos ir Skandinavijos valstybių tinklų jungtys ją vieningoje „Nord Pool Spot“ biržoje palyginamosiomis kainomis nupigins iki 12- 15 ct/kwh. VAE pagaminta elektra kainuotų Vyriausybės optimistiniu vertinimu 17- 25 ct/kwh, o nepriklausomų ekspertų skaičiavimu- net 25- 28 ct/kwh. Įvertinus galimai 1.5 karto didesnes už elektros rinkos kainą VAE sąnaudas, nesunku suprasti, kodėl per 5 metus VAE projektu nesusidomėjo nė vienas privatus investuotojas, taip pat kodėl dėl šio projekto abejones pareiškė Europos Komisija.

Visų investicinių vertinimų galutinė išvada yra panaši - prie specifinio šiaurinės Europos regiono, kuriai pigesnę elektrą gali patiekti Skandinavijos hidroelektrinės ir dotuojami nesaugūs Rusijos reaktoriai, prigludusioje Lietuvoje neįmanoma pastatyti naujos konkurencingos vakarietiškos atominės jėgainės.

Siekdama abejotinos branduolinės ambicijos, Vyriausybė, deja, nevengia atviro visuomenės klaidinimo. Japonijos gamintoją – „Hitachi“ ji Lietuvoje „pakrikštijo“ tariamu strateginiu investuotoju, kai tikrovėje jis yra tik reaktoriaus pardavėjas (rangovas). Strateginiu investuotoju liko Lietuvos mokesčių mokėtojai, kuriems ketinama užkrauti visų metų valstybės biudžeto išlaidas, neskaitant dar beveik antra tiek kainuosiančio branduolinio kapinyno.

Lietuva turi pakankamai pajėgumų

Vyriausybei taip pat nederėtų klaidinti piliečių tariamu elektros pajėgumų šalyje trūkumu. Lietuva turi pakankamai generuojamų pajėgumų, kad prireikus galėtų pilnai apsirūpinti elektra net šalčiausiais žiemos mėnesiais. Vien Elektrėnai pilnai tenkintų pikinį Lietuvos poreikį, o šį rudenį pradėjus veikti naujam galingam kombinuoto ciklo blokui, Lietuvos elektrinės galia padidės dar ketvirtadaliu. Tačiau turimi pajėgumai yra menkai panaudojami, nes jais gaminti elektros energiją neapsimoka - per brangu. Pastačius dar ir nekonkurencingą VAE arba tektų priversti šalies vartotojus iš jos pirkti bent trečdaliu brangesnę elektrą (jei leistų ES), arba ją, kaip ir dauguma Elektrėnų blokų, laikyti be darbo, patiriant milijardinius nuostolius.

Derėtų prisiminti, jog naujasis blokas Elektrėnuose galės pagaminti tiek pat elektros energijos, kiek Lietuvai tektų iš VAE – apie 450 MW. Abiejų šaltinių elektros kaina būtų panaši, bet naujasis Elektrėnų blokas kainuos nepalyginamai mažiau- tik 1.1 mlrd. litų, jo statybą remia ES. Tad kam švaistytis dešimtimis milijardų litų ir stumti šalį į finansinį užribį!

Atsisakius VAE avantiūros, už dalį jai numatomų pinigų galėtume greitai pasistatyti dujų jungtį„LitAmber“ su Lenkija, suskystintų dujų terminalą ir biokuro katilus šilumai gaminti. Taip 20-30 procentų atpigintume šalyje dujas, šilumos ir elektros energiją, kurios tada daugiau gamintume Lietuvos elektrinėje. Bet dabartinei šalies administracijai abejotinos asmeninės ambicijos, regis, yra svarbesnės už valstybės interesus. Gal čia tiktų jų pačių primirštas posakis, „kas gali paneigti“, jog vertybinių nuostatų išsižadėjusių konservatorių vedlių rankomis ir siekiama per VAE atitraukti iš vargano valstybės iždo dešimtis milijardų litų, kad ilgam „užmirštume“ dabar vilkinamas energetines jungtis su žemynine Europa ir kitus strateginius projektus!

Kam tarnauja konservatorių lyderiai?

Tenka apgailestauti, jog Energetikos ministerijos vadovams autoritetu tapo ne akademikas Jurgis Vilemas, bet iš Krikščionių partijos frakcijos pašalintas Rokas Žilinskas, kuriam grasinimą surengti apkaltą TS-LKD lyderiai užmiršo tą pačią dieną, kai jis tapo valdančiosios frakcijos nariu. Ar po tokių dalykinių ir moralinių standartų nuopolio verta stebėtis, kai referendumą Seime „prastūmusią“ Krikščionių partiją valdantieji politikai bando apjuodinti už pastangas atverti Lietuvos piliečiams galimybę tiesiogiai pareikšti savo valią.

Pagal dabartinius konservatorių vadovus, kurių vertybės apsivertė aukštyn kojomis, regis, turėtume atsiklausti ne Lietuvos piliečių...

Gediminas Vagnorius, DELFI
2012 m. rugpjūčio 16 d.