Juos sostinėje labiausiai domina centrinėje miesto dalyje esantys butai, kurių kaina neviršija 200 tūkst. Lt.

„Taip, tai pastebime, tačiau negalima pasakyti, kad tai yra masinis reiškinys. Kitas dalykas, kad žmonės nepuola atskleisti, iš kur jie tuos pinigus turi ir kodėl daro tokį sprendimą. Tačiau yra žmonių, kurie sako, kad nenešiu į tą banką daugiau, nes praradau pasitikėjimą, tai yra faktas. Tai susiję ne tik su „Snoru“, nes yra klientų, kurie nusprendė išsiimti indėlį ir iš kito banko“, – DELFI sakė „RE/MAX Lietuva“ regiono direktorius Žiuljenas Galeckas.

Jo teigimu, tokie žmonės sudaro maždaug 10-15 proc. visų besidominčių būsto pirkimu.

„Tačiau dar klausimas, kokia dalis besidominčių nupirks butus, nes jeigu žmogus neplanavo pirkti ir tai išėjo kaip siurprizas, jis mąsto ir kai reikia priimti ryžtingą sprendimą,gali apsisukti ir pinigus nunešti į kitą banką. Kalbant apie konkrečius atvejus, tai vienas brokeris neseniai sakė, kad indėlį iš „Snoro“ pasiėmęs žmogus nusipirko žemės Vilniaus rajone už 30-40 tūkst. Lt“, – kalbėjo pašnekovas.

Ieško būsto centre

Bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius taip pat pripažino, kad jaučiamas su grynaisiais ateinančių žmonių suaktyvėjimas.

„ Tai pastebime ir pirminėje, ir antrinėje rinkoje. Jeigu kalbėtume apie pirminę rinką, tai lapkritį iš vystytojų nupirkta beveik dvigubai daugiau naujų butų. Mūsų brokeriai taip pat pastebi padidėjusį susidomėjimą antrinėje rinkoje. Ypatingai padaugėjo žmonių, kurie turėdami grynuosius pinigus ieško butų. Paklausti, ar seniai ieško ir kokie yra motyvai pirkti būstą, nemažai jų atsako, kad norėtų surasti saugesnį prieglobstį savo turimiems gryniems pinigams“, – DELFI sakė jis.

Dažniausiai savo santaupas NT nori paversti vidutinio amžiaus gyventojai, ieškantys buto už 150-200 tūkst. Lt.

„Nėra taip, kad žmonės paniškai ieškotų bet ko. Jie renkasi pakankamai atidžiai. Patraukliausia yra centrinė miesto dalis ir aplinkiniai rajonai, pavyzdžiui, Žirmūnai, Antakalnis. Žmonės ieško tiek naujos, tiek senos statybos butų. Jiems tiesiog rūpi, kad būtų gera vieta ir perspektyvos, nes pirkdami būstą galvoja, kad ateityje jame apsigyvens vaikai arba po kelerių metų pakilus kainoms jį bus galima parduoti ir iš to uždirbti. (...) Pasitaiko atvejų, kad žmonės apsisprendžia per keletą dienų, žinoma, tai yra pigesnių butų pirkėjai“, – komentavo pašnekovas.

A. Antanavičiaus teigimu, kol kas anksti kalbėti, ar toks sujudimas galėtų turėti įtakos NT kainoms.

Gerai, kad nepravalgo

Lietuvos nekilnojamojo turto vertintojų asociacijos prezidentas Steponas Deveikis pripažįsta, kad NT rinkos suaktyvėjimas būna kiekvienų metų pabaigoje.

„Yra šioks toks suaktyvėjimas, bet jis, ko gero, būdavo ir kasmet apie Naujuosius metus, kai tauta susiskaičiuoja pinigus. Antra vertus, „Snoro“ banko indėlininkams grąžinami pinigai ir rinkoje atsirado daug laisvų pinigų, o pasitikėjimas santaupas laikyti indėlyje irgi sumenko, todėl natūralu, kad žmonės ieško realaus NT, kurį laiko kaip investiciją arba tą patį indėlį ateičiai. Paprastas tautietis pelningumo nelabai vaikosi, tik nenori pinigų nuvertėjimo“, – DELFI komentavo jis.

Dalies „Snore“ laikytų pinigų įliejimas į NT rinką, jo nuomone, greito ir didelio efekto neduos, tačiau ateityje duos darbo smulkiems statybininkams ir apdailininkams.

„Plačiąja prasme, įsigyti turtą reikės remontuoti, prižiūrėti, renovuoti, logiškas, kad tai yra prielaida atsigauti smulkiam statybų verslui, remonto darbams. Kita vertus, gerai, kad žmonės investuoja į ilgalaikį materialų turtą, o ne į trumpalaikius malonumus, užsienio keliones ar skanius valgius Kalėdų proga“, – savo nuomonę išsakė S. Deveikis.

Daugiau žmonių nori registruoti sandorius

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius taip pat sakė, kad Lietuvos NT rinkai būdingas besikartojantis sandorių aktyvumo ciklas su pagrindiniais pardavimų pikais vėlyvą pavasarį ir metų pabaigoje bei tradiciniu štiliumi pirmaisiais kiekvienų metų mėnesiais ir vidurvasarį.

Gruodis tradiciškai pasižymi didžiausiu per metus sudarytu NT sandorių skaičiumi. Tačiau šiųmetis gruodis gali pralenkti ir pernykštį.

„Nors įdiegus elektroninę NT sandorių sistemą, dauguma nuosavybės teisių įregistruojama per notarų biurus, tačiau šį mėnesį pastebėtas ir į Registrų centrą asmeniškai atvykstančių klientų srautas. Pavyzdžiui, Registrų centro Vilniaus filiale, kuriame ankstesniais šių metų mėnesiais apsilankydavo 1000-1100 klientų per dieną, pastarosiomis savaitėmis kasdien sulaukiama 1500-1600 asmenų“, – kalbėjo A. Petrošius.

Per pirmąsias dvi šių metų gruodžio savaites Registrų centras suskaičiavo apie 4000 tūkst. NT perleidimo sandorių, maždaug 10 proc. daugiau nei lapkričio viduryje.

Iš viso lapkritį Lietuvoje buvo sudaryta per 5800 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Registrų centro specialistai prognozuoja, iki Naujųjų metų sudarytų sandorių skaičius išaugs dar maždaug 40 proc.

Taigi greičiausiai šių metų gruodžio pirkimo-pardavimo sutarčių skaičius viršys pernykštį, kai buvo sudaryti 5730 NT perleidimo sandoriai.

2009 m. gruodį įregistruota 5336 būsto pirkimo-pardavimo sandorių, 2008 m. gruodį – 6962, 2007 m. gruodį – 8844 sandoriai.

„Registrų centro specialistai prognozuoja, kad ilgai esamas šurmulys nesitęs: nekilnojamojo turto rinka po Naujųjų metų tradiciškai „užmigs žiemos miego“, o sudaromų sandorių skaičius sumažės maždaug 40 proc.“, – teigė A. Petrošius.

Grynaisiais išsiėmė 0,5 mlrd.Lt

DELFI primena, kad „Snoro“ veikla sustabdyta lapkričio viduryje. Tokį sprendimą Lietuvos bankas ir Vyriausybė priėmė vertinę „Snoro“ finansinę būklę. Galiausiai buvo nuspręsta skelbti bankrotą.

Valstybė buvo apdraudusi visus banke laikytus indėlius iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt). Skaičiuojama, kad iš viso „Snore“ buvo 3,5 mlrd. Lt apdraustų indėlių.

SEB banko duomenimis, kuris gavo galimybę atsiskaityti su „Snore“ pinigus laikusiais gyventojais, iki pirmadienio sugrąžinta 2,6 mlrd. Lt, o 0,5 mlrd. Lt šių pinigų taupytojai pasiėmė grynaisiais.

Rasa Lukaitytė-Vranauskienė
DELFI, 2011 gruodžio 26 d