„Suprantu debatus, bet manau, kad didesnis ginklų kiekis nenuves prie pažangos, kurios reikia Ukrainai. Tikrai tuo abejoju“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijai, penktadienį pristačiusi Maskvai prancūzų ir vokiečių taikos iniciatyvą.

„Jei tiesa, kad to negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, tuomet manau, kad turėtume sutelkti dėmesį į savo pastangas dėl kitų dalykų. Regione jau yra didelis ginklų kiekis ir aš nematau, kad tai padarė karinį sprendimą labiau tikėtiną“, – pažymėjo ji.

Nemano, kad derybos duos rezultatų

Šeštadienį ji pasakė, kad nėra aiškumo, ar prancūzų bei vokiečių iniciatyva taikai Ukrainoje įvesti, jai ir Prancūzijos prezidentui Francois Hollandeui aptarus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu penktadienį, bus sėkminga.

„Po derybų vakar Maskvoje, kur Prancūzijos prezidentas ir aš dalyvavome, nežinia ar jos bus sėkmingos“, – pasakė ji per Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje dalyvauja ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Tačiau, ir mano nuomone, ir Prancūzijos prezidento, tikrai verta pamėginti. Mes privalome tai padaryti bent jau dėl žmonių, paveiktų Ukrainoje“, – , pridūrė A.Merkel.

A.Merkel ir F.Hollande`as iš pradžių ketvirtadienį nuvyko į Kijevą diskusijoms; tuo metu Ukrainos sostinėje lankėsi ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry.

Šeštadienį per saugumo konferenciją Miunchene J.Kerry turi susitikti su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu – šia aukšto lygio diplomatija bus siekiama išspręsti didžiausią krizę tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo pabaigos.

Vakarams nereikėtų atsisakyti karinio varianto Ukrainoje, pareiškė šeštadienį NATO vyriausiasis karo vadas, pridūręs, kad jis turi omenyje galimybę paremti Ukrainą ginklais ir įranga, užuot siuntus karius.

„Aš nemanau, kad mes turėtume užkirsti kelią karinio varianto galimybei“, – sakė NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove`as žurnalistams Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, kai buvo paklaustas, ar jis pritariąs gynybinės ginkluotės tiekimui Ukrainos armijai, kovojančiai su promaskvietiškais separatistais.

Jis atsakė pirmenybę teikiąs ginkluotės ir technikos teikimui, o ne karių siuntimui. „Apie (žengiančių karių) batus toje žemėje nekalbama“, – pažymėjo Ph.Breedlove`as.

„Ukrainiečiai buvo atviri savo kreipimuose į visas NATO nares ir kitas šalis taip pat nurodydami, kokių jiems reikia pajėgumų, kad įveiktų artilerijos problemas, ryšio ir trukdžių problemas“, – sakė jis „Ukrainiečiai paprašė pagalbos visose šiose srityse ir būtent šias sritis valstybės svarsto“, – pridūrė jis.

Ph.Breedlovas taip pat sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino teikiami siūlymai, kaip užbaigti konfliktą Ukrainos rytuose, yra „visiškai nepriimtini“.

„Padėtis blogėja ir mes turime reaguoti į šią blogėjančią padėtį, – sakė Ph.Breedlove`as. – Svarbu, kad mes panaudotume visas priemones, turimas mūsų „įrankių dėžėje“ tam spręsti“.

„Rusijos pajėgos ir Rusijos remiamos pajėgos keičia landšaftą, kad užimtų geresnes pozicijas bet kokio sprendimo atveju, o mes turime ir toliau palaikyti diplomatinį sprendimą“, – nurodė Ph.Breedlove`as, dar pridūręs, kad galutinis tikslas yra diplomatinis ir politinis konflikto sprendimas.

Ph.Breedlove`as priminė, kad Rusija separatistams Ukrainos rytuose pateikė daugiau kaip 1000 vienetų kovos technikos. Tačiau Maskva neigia dalyvaujanti šiame konflikte.

„Mes matome Ukrainos rytuose šimtus Rusijos reguliariųjų pajėgų karių, teikiančių oro gynybos, elektroninio karo priemones, kuriomis užtikrinamos artilerijos, vadovavimo, valdymo ir kitos funkcijos... Didelių reguliarių kovinių dalinių mes nematėme“, – sakė jis.

Ph.Breedlove`as pažymėjo, kad separatistų pusėje kariauja ir daug kitų šalių piliečių.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel Miuncheno saugumo konferencijoje tvirtino, kad Maskva privalo imtis pozityvaus vaidmens sprendžiant krizę Rytų Ukrainoje, bei pareiškė, kad konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, rašo dpa.

Kanclerė savo kalboje šeštadienį kritikavo Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir jos vaidmenį vykstančiose kovose tarp Maskvos remiamų separatistų ir Kijevo vyriausybinių pajėgų Rytų Ukrainoje.

Miunchene kalbėdama po vizito Maskvoje, kur diplomatijos atstovė dalyvavo derybose su Prancūzijos prezidentu Fransua Olandu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, A. Merkel pareiškė, kad, norint išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje, privalu bendradarbiauti su Kremliumi.

„Rusija turi įdėti savo indelį į Ukrainos krizę. Šis konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis“, - nurodė Vokietijos kanclerė. Anksčiau Ukrainos prezidentas, kuris taip pat dalyvauja Miuncheno konferencijoje, sakė reporteriams tikintis A. Merkel ir F. Olando pasiūlyta taikos iniciatyva. Tačiau A. Merkel šiuo klausimu nebuvo tokia optimistiška ir teigė nežinanti, ar planas padės išspręsti Ukrainos konfliktą. Tiesa, kanclerė tikino, kad verta pabandyti.

A. Merkel taip pat pabrėžė, kad niekas nėra suinteresuotas Europos dalybomis: „Mes norime sukurti saugumą Europoje kartu su Rusija, o ne prieš Rusiją“.

DELFI primena, kad Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai penktadienį per derybas vėlai vakare sutarė rengti planą, kaip nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, tačiau separatistų tai nesustabdė. Šalies rytuose jie tęsia mirtiną puolimą.